Orams atvėsus - norisi šilumos

     Na štai, ruduo atneša vis vėsesnius orus... Kažkaip savaime norisi vėl prisiliesti prie vilnos ir su ja draugauti. Per vasarą buvau visiškai "užmetusi" šį savo pomėgį, buvo daug visokių permainų ir reikalų. Bet galvoje vistiek gyveno mintys apie vėlimą bei norai toliau tobulėti, toliau bandyti, toliau daryti. Matyt pats likimas lėmė mano norų išsipildymą: dabar turiu kaimynę, kuri yra nuostabi vėlėja! Taigi, nieko nelaukdama pasinaudojau tuo, įsiprašiau į vėlimo pamokėlę ir - tadam! - jau turiu savo nuosavą veltą rankinę, apie kurią vis pasvajodavau. Labai smagu ir labai tuo džiaugiuosi! Žinoma, ta "pamokėlė" buvo visa pamoka, užtrukome geras 4 valandas iki vėlumos, bet įspūdžiai ir patirtis - to verti.

   Kad būtų dar šilčiau, prie rankinės dar nuvėliau ir pirštinaites:

 

 

Nesušalkit :)