Šlepetynas :)

    Jau labai seniai čia nebuvau, kažkaip apleidau šią savo buvimo vietą. O juk niekas nepasikeitė - dienos bėga kaip bėgę, o aš vis dar stengiuosi rasti minutėlę savo mėgstamiems užsiėmimams. Taigi ilgai nelaukiant - tiesiog pasirodysiu savo "šlepetyną" :)

Angelai

   Angelų gaminimas man visada sukelia malonius jausmus, net nežinau, kodėl... Gal kad patys angelai asocijuojasi su kažkuo geru ir gražiu. Norisi tikėti, kad jie tikrai saugo ir kad kiekvienas turime savąjį sargą... Žinoma, kad turim! Tik nematom. Bet juk galima tą nematomą gerąjį sargą padaryti matomu. Pavyzdžiui štai:

Ir visa šeimyna :)

Metų pabaigai

  Jau prasidėję nauji metai, tad būtų gal kiek keista kalbėti apie senuosius, bet tačiau....laikas prieš gražiausias žiemos šventes buvo gan įtemptas - ir darbe darbo daug, ir namie rūpesčių (juk reikėjo ir su Kalėdų seneliu ryšius palaikyt, ir namuose atitinkamą nuotaiką sukurt), ir užsakymų prieš šventes padaugėjo. Ir vis nerasdavau laiko bent keliems žodžiams čia...Taigi daug neišsiplečiant - tiesiog štai kokiais rezultatais buvo užbaigti metai:

 O šių šlepečių pirminis variantas atrodė taip:













Bet paskui buvo pakoreguota pagal naujojo šeimininko pageidavimus:

GERO NEŠIOJIMO VISIEMS :)

Orams atvėsus - norisi šilumos

     Na štai, ruduo atneša vis vėsesnius orus... Kažkaip savaime norisi vėl prisiliesti prie vilnos ir su ja draugauti. Per vasarą buvau visiškai "užmetusi" šį savo pomėgį, buvo daug visokių permainų ir reikalų. Bet galvoje vistiek gyveno mintys apie vėlimą bei norai toliau tobulėti, toliau bandyti, toliau daryti. Matyt pats likimas lėmė mano norų išsipildymą: dabar turiu kaimynę, kuri yra nuostabi vėlėja! Taigi, nieko nelaukdama pasinaudojau tuo, įsiprašiau į vėlimo pamokėlę ir - tadam! - jau turiu savo nuosavą veltą rankinę, apie kurią vis pasvajodavau. Labai smagu ir labai tuo džiaugiuosi! Žinoma, ta "pamokėlė" buvo visa pamoka, užtrukome geras 4 valandas iki vėlumos, bet įspūdžiai ir patirtis - to verti.

   Kad būtų dar šilčiau, prie rankinės dar nuvėliau ir pirštinaites:

 

 

Nesušalkit :)

Kalėdinis dekupažas

   Kalėdoms visada norisi padaryti dovanas kuo nors ypatingas. Šiemet nutariau pabandyt nudekupažuoti vyno butelius. Žinoma, ne vienas žmogus pasakytų: "o kam, juk paskui tą butelį vistiek išmes!"...Bet man gražu. Tegu ir išmes, bet tuo (įteikimo) momentu vistiek tas butelis bus ypatingesnis už paprastą ir suteiks daugiau džiaugsmo. Taigi mano kalėdiniai vynai:

Kad žiemą nebūtų šalta

      Šiemet žiema jau pasirodė visu savo gražumu, galėjom pasidžiaugti tikrai baltom Kalėdom :). Kad nesušaltų vaikų rankytės, pabandžiau nuvelti jiems kumštines pirštines... Pirmo bandymo rezultatas - pirštinytės išėjo gan gražios, bet mano mažajam išdykėliui per mažos (nes labai nenorėjo matuotis proceso metu) ir per storos:

Antras bandymas buvo labiau vykęs - pirštinės tiko ir dydžiu, ir storumu. Bet, pasirodo, ne taip lengva jas nuvelti, kaip galvojau :)

Ir galiausiai - pirštinės dukrai. Taip pat dydžiu galėtų būti kiek didesnės...bet iš esmės - nešioti tikrai galima :). 

   ...dabar belieka nusivelti pirštines sau...bet įtariu, kad žiema baigsis greičiau :)

Sagės...ir ne tik jos

    Kaip gaila, kad baigėsi ilgosios atostogos...kasdienybė: namai-darbas-namai, visai nedaug laiko belieka mieliems užsiėmimams - vilnai, karoliukams, galų gale knygoms... Bet visgi kartais dar ištaikau minutėlę. Keletas mano naujų sagių:

 Geltona gėlė su jūros akmenėliu

Jūros akmenėliai su oranžiniu akcentu (tik nuotrauka labai jau nevykusi...)

Burbuliuota sagė "Marmurinė" (taip ją vadinu dėl ypatingų vilnos atspalvių)

                        dar viena pilkai rausva "Marmurinė"

Dar kelios gėlelės:

šuniukas :)

Ir pabaigai - veltas meškiukas "Gummybear" (tikiuosi, tapęs geru draugu vienam mažam berniukui)